Berašydamas antrą laišką, prisiminiau dar vieną
įdomią istoriją.
Savaitgalis. Susitinku su drauge (tiesiog drauge),
nueiname į barą, atsisėdame ir užsisakome po
gėrimą.
Sakau jai, kad parodytų man, kurie vaikinai jai
patinka.
Ji išsirenka.
Dabar, sakau, nueik prie vieno iš jų ir lyg
praeidama pro šalį pasakyk jam vieną frazę ir
nueik.
"Tai kaip aš eisiu, tikrai negaliu!" - jos pirma
reakcija.
Eik, sakau, ir jeigu jis iškart neatbėgs pas tave,
aš tau perku gėrimą. Jeigu atbėgs - tu man perki.
Tą vakarą ji ėjo prie nepažįstamų vaikinų daugiau
nei 10 kartų - ir kaskart jie atsekdavo mano draugę,
norėdami susipažinti, ir galiausiai prašydavo
numerio.
Svarbiausia, kad visus kartus ji nuėjusi pasakydavo
vieną ir tą pačią frazę ir grįždavo atgal.
Ir visus kartus aš gaudavau nemokamą cuba libre.
Vakaro pabaigos nepamenu, nors tu ką. Bet draugė
sakė, kad tai buvo vienas geriausių jos vakarų.
Jos pasitikėjimas savimi po tos nakties išaugo
šimtus kartų.
O man, ypač kitos dienos rytas, buvo vienas
sunkiausių.
Vienas iš tų rytų, kai pasižadi sau, kad daugiau
gyvenime jokio alkoholio:)
Žinau, ką dabar galvojate:
KOKIA TA FRAZĖ?
Ji labai paprasta. Manau, parašysiu ją rytojaus
laiške.
Taigi grįžtu prie Karolinos.
Patariau jai, kaip užkalbinti vaikiną, neparodant
susidomėjimo juo, ir, blogiausiu atveju,
nelikti atstumtai (kad netektų, kaip Karolina
sakė "pasirodyti kaip visiška durnelė").
Ne paslaptis, kad Karolinai trūksta pasitikėjimo.
Beje, pasitikėjimas savimi - tai viena iš savybių,
kurių teks išmokti. Gera žinia ta, jog tai
nesunku.
Dar geresnė žinia, jog išmokus, gyvenimas pasidaro
kur kas lengvesnis.
Bet apie tai kitą kartą.
Vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų
užkalbinti yra naudojant, kaip aš vadinu,
"pagalbines frazes", t.y. tiesiog paprašyti
paslaugos ar pagalbos
Kodėl tai veikia?
Pirma, vyrai nori jaustis vyrais ir visuomet
mielai padės, jeigu yra tokia galimybė (ypač
nepažįstamai moteriai).
Antra, dauguma vyrų bijo pirmi kalbinti net ir
labai jiems patinkančias merginas, nes patys bijo
būti atstumti.
Todėl jūsų iniciatyva tokioje situacijoje
padeda vaikinui pradėti tolimesnį bendravimą.
Trečia, moteris, kuri gali laisvai užkalbinti
nepažįstamą vyrą iškart jam tampa įdomi, nes tai
parodo, kad ji yra nesuvaržyta, lengvai
bendraujanti ir savimi pasitikinti.
Ketvirta, tai visiškai natūralu ir nepanašu į
simpatijos signalizavimą. Tūkstančiai moterų
įvairiose situacijose kiekvieną dieną kreipiasi
į vyrus pagalbos. Tai normalios visuomenės
bruožas.
Blogiausiu atveju, jis, padaręs tai, ko prašote,
nueis.
Tik tiek.
Todėl visiškai nieko neprarandate.
Vėl truputį nuklydau nuo istorijos.
Karolina prieina prie jo koridoriuje ir klausia,
gal jis žino, kaip veikia kavos aparatas, nes
ji nemoka juo naudotis.
"Žinoma, kad žinau! Kokią kavą gersi?"
Ji atsakė. Vaikinas įmetė pinigus, paspaudė
mygtuką, palinkėjo "skanaus" ir nuėjo.
Lyg ir nieko ypatingo...
Kol kitą dieną, jis priėjęs sako:
"Labas, vakar mačiau labai skaniai gėrei tą kavą,
aš irgi norėčiau. Tik kartu su tavim, kur nors
mieste, tinka?"
Taip prasidėjo dar viena draugystė.
Buvau tikras, jog padėjau dar vienai porai
būti kartu.
Bet ne visai taip.
Santykiai - dinamiškas dalykas. Visada bus sudėtingų ir nemalonių situacijų.
Gerai, kai žinai, kaip į juos reaguoti.
Nelabai gerai, kai nežinai.
Po poros mėnesių ji skambina man ir sako, kad
viskas blogai.
Susitinkam pasikalbėti.
Karolinos žodžiai:
"Viskas buvo gerai, kol vakar pasakė, kad nori
kurį laiką pabūti vienas. Sakė, kad tai ne dėl
manęs, sakė, kad su manim viskas gerai ir kad tai
dėl jo. Bet jaučiu, kad yra kitaip."
Puikiai žinau, ką tai reiškia. Turbūt žinote ir
jūs.
Daugiau apie sėkmes ir nesėkmes galite paskaitinėti mūsų bloge http://kasyralaime.weebly.com/
įdomią istoriją.
Savaitgalis. Susitinku su drauge (tiesiog drauge),
nueiname į barą, atsisėdame ir užsisakome po
gėrimą.
Sakau jai, kad parodytų man, kurie vaikinai jai
patinka.
Ji išsirenka.
Dabar, sakau, nueik prie vieno iš jų ir lyg
praeidama pro šalį pasakyk jam vieną frazę ir
nueik.
"Tai kaip aš eisiu, tikrai negaliu!" - jos pirma
reakcija.
Eik, sakau, ir jeigu jis iškart neatbėgs pas tave,
aš tau perku gėrimą. Jeigu atbėgs - tu man perki.
Tą vakarą ji ėjo prie nepažįstamų vaikinų daugiau
nei 10 kartų - ir kaskart jie atsekdavo mano draugę,
norėdami susipažinti, ir galiausiai prašydavo
numerio.
Svarbiausia, kad visus kartus ji nuėjusi pasakydavo
vieną ir tą pačią frazę ir grįždavo atgal.
Ir visus kartus aš gaudavau nemokamą cuba libre.
Vakaro pabaigos nepamenu, nors tu ką. Bet draugė
sakė, kad tai buvo vienas geriausių jos vakarų.
Jos pasitikėjimas savimi po tos nakties išaugo
šimtus kartų.
O man, ypač kitos dienos rytas, buvo vienas
sunkiausių.
Vienas iš tų rytų, kai pasižadi sau, kad daugiau
gyvenime jokio alkoholio:)
Žinau, ką dabar galvojate:
KOKIA TA FRAZĖ?
Ji labai paprasta. Manau, parašysiu ją rytojaus
laiške.
Taigi grįžtu prie Karolinos.
Patariau jai, kaip užkalbinti vaikiną, neparodant
susidomėjimo juo, ir, blogiausiu atveju,
nelikti atstumtai (kad netektų, kaip Karolina
sakė "pasirodyti kaip visiška durnelė").
Ne paslaptis, kad Karolinai trūksta pasitikėjimo.
Beje, pasitikėjimas savimi - tai viena iš savybių,
kurių teks išmokti. Gera žinia ta, jog tai
nesunku.
Dar geresnė žinia, jog išmokus, gyvenimas pasidaro
kur kas lengvesnis.
Bet apie tai kitą kartą.
Vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų
užkalbinti yra naudojant, kaip aš vadinu,
"pagalbines frazes", t.y. tiesiog paprašyti
paslaugos ar pagalbos
Kodėl tai veikia?
Pirma, vyrai nori jaustis vyrais ir visuomet
mielai padės, jeigu yra tokia galimybė (ypač
nepažįstamai moteriai).
Antra, dauguma vyrų bijo pirmi kalbinti net ir
labai jiems patinkančias merginas, nes patys bijo
būti atstumti.
Todėl jūsų iniciatyva tokioje situacijoje
padeda vaikinui pradėti tolimesnį bendravimą.
Trečia, moteris, kuri gali laisvai užkalbinti
nepažįstamą vyrą iškart jam tampa įdomi, nes tai
parodo, kad ji yra nesuvaržyta, lengvai
bendraujanti ir savimi pasitikinti.
Ketvirta, tai visiškai natūralu ir nepanašu į
simpatijos signalizavimą. Tūkstančiai moterų
įvairiose situacijose kiekvieną dieną kreipiasi
į vyrus pagalbos. Tai normalios visuomenės
bruožas.
Blogiausiu atveju, jis, padaręs tai, ko prašote,
nueis.
Tik tiek.
Todėl visiškai nieko neprarandate.
Vėl truputį nuklydau nuo istorijos.
Karolina prieina prie jo koridoriuje ir klausia,
gal jis žino, kaip veikia kavos aparatas, nes
ji nemoka juo naudotis.
"Žinoma, kad žinau! Kokią kavą gersi?"
Ji atsakė. Vaikinas įmetė pinigus, paspaudė
mygtuką, palinkėjo "skanaus" ir nuėjo.
Lyg ir nieko ypatingo...
Kol kitą dieną, jis priėjęs sako:
"Labas, vakar mačiau labai skaniai gėrei tą kavą,
aš irgi norėčiau. Tik kartu su tavim, kur nors
mieste, tinka?"
Taip prasidėjo dar viena draugystė.
Buvau tikras, jog padėjau dar vienai porai
būti kartu.
Bet ne visai taip.
Santykiai - dinamiškas dalykas. Visada bus sudėtingų ir nemalonių situacijų.
Gerai, kai žinai, kaip į juos reaguoti.
Nelabai gerai, kai nežinai.
Po poros mėnesių ji skambina man ir sako, kad
viskas blogai.
Susitinkam pasikalbėti.
Karolinos žodžiai:
"Viskas buvo gerai, kol vakar pasakė, kad nori
kurį laiką pabūti vienas. Sakė, kad tai ne dėl
manęs, sakė, kad su manim viskas gerai ir kad tai
dėl jo. Bet jaučiu, kad yra kitaip."
Puikiai žinau, ką tai reiškia. Turbūt žinote ir
jūs.
Daugiau apie sėkmes ir nesėkmes galite paskaitinėti mūsų bloge http://kasyralaime.weebly.com/