Savęs vertinimas suteikia žmogui džiaugsmo sparnus arba sukausto abejonių grandinėmis. Kitaip sakant, mes patys sau uždedame kokybės etiketę, pagal kurią gyvenam atitinkamą gyvenimą. Abejojimas savimi, rizikos vengimas, atskirumas nuo žmonių, žemesnis savęs matymas apibūdina kompleksuotą asmenybę. Teisingas savo vertės pajautimas, bendravimas, drąsa pasisakyti savo nuomonę, rizika, socialinė lygybė, nuoširdus žvilgsnis į save parodo sveiką psichiką ir stabilumą. Deja, jau ankstyvoje vaikystėje, mūsų vidų veikė daugybė faktorių, nuo kurių tikėjimas savo jėgomis susvyravo. Sluoksnis po sluoksnio, įtakingų žmonių pastabos užgožė meilę sau. Kada prarandamas tikėjimas, dažniausiai užgęsta ir viltis susikurti šviesesnį rytojų. Čia prasideda juodoji magija, įsijungia savigriovos mechanizmas, kurį ne kiekvienas pastebi. Nejučiomis vis labiau pradedam jaustis aplinkinių įtakoje, nebetenkam savo galios. Kada menkavertiškumo nepaisoma, vyksta nelaimės, krizės, traumos ir nuoskaudos. Pirminė stadija pasireiškia kaip nemalonių emocijų pajautimas, nervinė įtampa, vėliau depresija. Taip pat pokyčiai vyksta fiziniame išoriniame pasaulyje nuo lengvo piršto užsigavimo iki santykių pablogėjimo, autoavarijų, sunkių susirgimų. Visa išorė paliudija tavo paties nusistatymą prieš save. Jei kažkas tave užpuolė ir sumušė, susilaužei koją, patyrei nesėkmę, - pagalvok už kokias nuodėmes taip save baudi. Kai esi atviros sąmonės, atsakymai tau visada ateis. Nei viena gyvenimo „bauda“, pasireiškusi per įvykius tau, nėra bepriežastinė. Menkas esi tol, kol suvoki, kad pats gali nusistatyti šią vertinimo skalę. Nei vienas žmogus negali tavęs teisti, nes neturi tokios teisės. Visa galia slypi tavyje, tereikia išmokti pasinaudoti ja. Jei dirba tavo kolegos tame pačiame darbe kaip tu, ir gauna didesnį atlygį už tave, nesistebėk ir nieko nekaltink. Pats nustatei, kokio atlyginimo esi vertas, pasąmoningai, subtiliaisiais kanalais, tavo direktorius tai jaučia. Perdėta baimė ir drovumas užkerta kelią komunikacijai, naujoms pažintims, kas leistų tau pasijausti mylimam ir reikalingam. Baimė rizikuoti tau niekada nepagelbės siekiant tikslų bet kokioje srityje. Jausmas, kad esi prastesnis už kitus, materializuosis realybės matricoje. Visur ir visada būsi mažesnis už kitą, gausi mažiau duonos prie stalo, dirbsi sunkesnį darbą, uždirbsi mažiau pinigų, gausi atitinkamą antrą pusę. Ko gali tikėtis daugiau, jei tiki tokia savęs versija? Realybės įvykiai niekada nepasikeis, kol nepakeisi požiūrio į save. Pokyčiai įmanomi, tik pripažinus sau: „aš privalau keistis, turiu išmokti priimti save tokį, koks esu, ir man visiškai nereikšmingos praeities klaidos“. Taigi, vartai į triušio urvą atverti.
Šaltinis paimtas iš www.pasitikiusavimi.lt
Šaltinis paimtas iš www.pasitikiusavimi.lt